Dušnybė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis sielvartą, liūdesį, melancholiją ar prislėgtą nuotaiką. Dažnai susijęs su ilgesiu, nostalgija ar vidine sielos skausma.
Pavyzdžiai:
1. Po išsiskyrimo apėmė gilu dušnybė.
2. Rudens lietus ir trumpos dienos kėlė dušnybę.
3. Jo eilėraščiuose atsispindi dušnybė ir ilgesys už tėvynę.
Sinonimai: liūdesys, sielvartas, melancholija, nusiminimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.