dūšeliau

„Dūšeliau“ – tai šnekamojoje kalboje vartojama švelninamoji arba juokaujanti dažniausiai vyriška kreipimosi forma, kilusi iš žodžio „dūšė“ (siela, charakteris). Nėra griežtai norminama, bet plačiai suprantama kaip draugiškas, kartais šypsenoje sakomas kreipinys, panašus į „drauguži“, „brolau“, „seni“.

Pavyzdžiai:
1. Ei, dūšeliau, padėk man su šiuo sunkumu.
2. Kaip laikaisi, dūšeliau?
3. Dūšeliau, tu juk žinai, kad aš tau niekada nemeluoju.

Pastaba: Vartojamas tik neformaliose situacijose, dažnai tarp artimų draugų ar pažįstamų.

Įrašas
Paaiškinimas	„Dūšeliau“ – tai šnekamojoje kalboje vartojama švelninamoji arba juokaujanti dažniausiai vyriška kreipimosi forma, kilusi iš žodžio „dūšė“ (siela, charakteris). Nėra griežtai norminama, bet plačiai suprantama kaip draugiškas, kartais šypsenoje sakomas kreipinys, panašus į „drauguži“, „brolau“, „seni“. Pavyzdžiai: 1. Ei, dūšeliau, padėk man su šiuo sunkumu. 2. Kaip laikaisi, dūšeliau? 3. Dūšeliau, tu juk žinai, kad aš tau niekada nemeluoju. Pastaba: Vartojamas tik neformaliose situacijose, dažnai tarp artimų draugų ar pažįstamų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.