Duosnė – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis dosnumą, dosnumo dorybę arba maldą, malonę.
Pavyzdžiai:
1. Jo širdyje buvo daug duosnės. (dosnumo)
2. Viešpatie, atleisk man dėl savo duosnės. (malonės)
3. Senovėje duosne vadinta ir auka, dosnumo išraiška.
Žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar senuosiuose tekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.