„Duonuitas“ (lot. duonuitas) – tai retas, archajiškas terminas, reiškiantis pusnakčio laiką arba vidurnaktį. Kilęs iš lotynų kalbos žodžių duo (du) + nox (naktis), galbūt siejamas su senovės laiko skaičiavimo būdais.
Pavyzdžiai:
1. Tiesiuoju prasme:
„Susitikime duonuitą prie tiltelio“ – reiškia susitikimą vidurnaktį.
2. Perkeltine prasme (poetiškai):
„Gyvenimo duonuitas“ – metafora sunkiausiam, tamsiausiam gyvenimo periodui.
Pastaba: Terminas dažniausiai sutinkamas senojoje literatūroje ar istoriniuose tekstuose, šiuolaikinėje kalboje beveik nenaudojamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.