duonpelnystė

Duonpelnystė – tai senovinis lietuvių paprotys, kai jaunavedžiai po vestuvių apsilankydavo giminaičių ir kaimynų namuose, kad šie jiems į duoną (t. y. į gyvenimą, ūkį) ką nors paaukotų – pinigų, javų, gyvulių, buities reikmenų.

Pavyzdžiai:
1. Jaunavedžiai aplanko dėdę, kuris dovanoja jiems veršį.
2. Kaimynas paaukoja javų maišą, kad jauniems neužtrūktų duonos.
3. Teta išdalina indus ar linus, padėdama įsikurti naujai šeimai.

Tai buvo praktinė ir simbolinė pagalba, skirta jaunai šeimai pradėti savarankišką gyvenimą.

Įrašas
Paaiškinimas	Duonpelnystė – tai senovinis lietuvių paprotys, kai jaunavedžiai po vestuvių apsilankydavo giminaičių ir kaimynų namuose, kad šie jiems į duoną (t. y. į gyvenimą, ūkį) ką nors paaukotų – pinigų, javų, gyvulių, buities reikmenų. Pavyzdžiai: 1. Jaunavedžiai aplanko dėdę, kuris dovanoja jiems veršį. 2. Kaimynas paaukoja javų maišą, kad jauniems neužtrūktų duonos. 3. Teta išdalina indus ar linus, padėdama įsikurti naujai šeimai. Tai buvo praktinė ir simbolinė pagalba, skirta jaunai šeimai pradėti savarankišką gyvenimą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.