duobėčikis

Duobėčikis – tai žodis, reiškiantis mažą, negilų duobę ar įdubimą (dažniausiai žemėje), paprastai susidariusią natūraliai ar nuo kojų, ratų ir pan.

Pavyzdžiai:
1. Po lietaus kelyje liko daug duobėčių.
2. Arklys iškasė duobėtį koja ir įkrito.
3. Vaikai žaidė mažoje smėlio duobėtyje.

Trumpai: tai nedidelė, seklia duobė.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'duobecikis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Duobėčikis – tai žodis, reiškiantis mažą, negilų duobę ar įdubimą (dažniausiai žemėje), paprastai susidariusią natūraliai ar nuo kojų, ratų ir pan. Pavyzdžiai: 1. Po lietaus kelyje liko daug duobėčių. 2. Arklys iškasė duobėtį koja ir įkrito. 3. Vaikai žaidė mažoje smėlio duobėtyje. Trumpai: tai nedidelė, seklia duobė.