Dumė – tai senovės lietuvių šventoji giraitė (miško atkarpa), laikyta sakraline vieta, kurioje vykdavo apeigos, aukojimai ar susirinkimai.
Pavyzdžiai:
1. „Senovėje žmonės rinkdavosi šventojoje dumėje melstis dievams.“
2. „Dumė buvo saugoma – joje buvo draudžiama kirsti medžius ar ganyti gyvulius.“
3. „Archeologai neranda dumėse gyvenvietės liekanų, nes tai buvo tik religinė vieta.“
Trumpai: Dumė – sakralus miško plotas senovės lietuvių tikėjime.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.