„Dūmaka“ – tai retas, poetiškas žodis, reiškia rūką, miglą, ūkaną (dažniausiai žemą, prie žemės). Kilęs iš slavų kalbų (plg. rus. дымка – „plona skraistė, apsiaustas“).
Pavyzdžiai:
1. Pusėj nakties pakilo šalta dūmaka.
2. Tolumoje mišką gaubė pilkšva dūmaka.
3. (Perkeltine prasme) Atsiminimų dūmaka užgožė mintis.
Pastaba:
Šiuolaikinėje lietuvių kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar poetiniuose kontekstuose. Kasdėje kalboje dažnesni sinonimai – rūkas, migla.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.