„Dūluonėlis“ – tai mažybinė lietuvių kalbos žodžio dūlė forma, reiškiančia nedidelę duobę, įdubimą arba įspaudą (pvz., ant žemės, daikto paviršiuje).
Pavyzdžiai:
1. Gamtoje: „Po lietaus kibirkščiuose susidarė maži dūluonėliai.“
2. Kasdienybėje: „Sename stalo paviršiuje matėsi medžio dūluonėliai.“
3. Perkeltine prasme: „Jos skruostuose žavėjo šypsenos dūluonėliai.“ (apie šypsenos raukšlelę).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.