Dūlia – tai krikščionių teologijoje (ypač katalikų ir stačiatikių) pagerbimo forma, skirta šventiesiems ir angelams, bet ne Dievui. Tai reiškia pagarbą, o ne garbinimą (kuris skirtas tik Dievui – lat. latria).
Pagrindinė reikšmė:
Pagarba šventiesiems kaip Dievo tarnams ir pavyzdžiams, prašant jų užtarimo.
Pavyzdžiai:
1. Maldos šventiesiems – pvz., prašymas Šv. Onos užtarimo.
2. Relikvijų ar atvaizdų (ikonom) pagarbinimas.
3. Šventųjų vardo minėjimas liturgijoje ar asmeninėse maldose.
4. Piligrimystės į šventųjų vietas (pvz., Lurdas, Čenstakova).
Svarbu: Dūlia nėra lygi Dievo garbinimui – tai skirtumas tarp užtarėjų pagarbos ir Absoliučiojo garbinimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.