Dulbėti – kalbėti neaiškiai, nerūpestingai, greitai ar be prasmės; murmiti, murmėti.
Pavyzdžiai:
1. Senis dulbėjo ką nors sau po nosimi.
2. Neklausyk jo, jis tik dulbėja be reikalo.
3. Vaikas dulbėjo mieguistu balsu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.