duinojus

Duinojus – tai lietuviškas terminas, reiškiantis pamoką, pamokymą arba išmokymą (dažniausiai dvasinį ar moralinį). Kilęs iš slaviškų kalbų (plg. rus. у́рок – pamoka, lenk. nauka – mokymas).

Pavyzdžiai:
1. Religiniame kontekste:
„Kunigas sakė gilią duinoją apie gailestingumą.“
„Evangelijos duinojos padėjo jam per sunkius laikus.“

2. Moraliniame pamokyme:
„Tėvo duinojos visada lieka širdyje.“
„Gyvenimas davė jam sunkią duinoją – niekada nepasitikėti svetimais.“

3. Literatūroje / senojoje lietuvių kalboje:
Vartotas XIX a. raštų, pamoksluose, liaudies išminties kontekste.

Trumpai:
Tai pamokymas (ypač dvasinis), dažniausiai vartotas senesnėje arba religinėje lietuvių kalboje. Šiuolaikinėje kalboje retas, dažniau sutinkamas pamoka, pamokymas.

Įrašas
Paaiškinimas	Duinojus – tai lietuviškas terminas, reiškiantis pamoką, pamokymą arba išmokymą (dažniausiai dvasinį ar moralinį). Kilęs iš slaviškų kalbų (plg. rus. у́рок – pamoka, lenk. nauka – mokymas). Pavyzdžiai: 1. Religiniame kontekste: „Kunigas sakė gilią duinoją apie gailestingumą.“ „Evangelijos duinojos padėjo jam per sunkius laikus.“ 2. Moraliniame pamokyme: „Tėvo duinojos visada lieka širdyje.“ „Gyvenimas davė jam sunkią duinoją – niekada nepasitikėti svetimais.“ 3. Literatūroje / senojoje lietuvių kalboje: Vartotas XIX a. raštų, pamoksluose, liaudies išminties kontekste. Trumpai: Tai pamokymas (ypač dvasinis), dažniausiai vartotas senesnėje arba religinėje lietuvių kalboje. Šiuolaikinėje kalboje retas, dažniau sutinkamas pamoka, pamokymas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.