„Dubokė“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis gili duobė, dažniausiai vandens telkinio (pvz., upės, ežero) dugne. Nurodo staigų gylį ar įdubimą.
Pavyzdžiai:
1. „Upe plaukiant atsargiai – upėje yra gilių dubokių.“
2. „Ežero dubokėse laikosi stambūs žuvys.“
3. „Po tilto prasideda dubokė, todėl vaikams čia plaukti pavojinga.“
Trumpai: gili vandens duobė, dažnai minima gamtos ar saugumo kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.