„Dryva“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šlapią pievą, pelkėtą arba užliejamą žemę prie upės, ežero (dažnai naudojama ganykloms).
Pavyzdžiai:
1. Arklys ganėsi sausumoje, o karvės buvo paleistos į dryvą.
2. Po liūčių upės dryva vėl tapo neregima.
3. Senovėje dryvos buvo vertinamos kaip derlingos ganyklos.
Pastaba:
Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniuose šaltiniuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.