„Druokenti“ – tarmiškai reiškią drebėti, virpėti (dažniausiai dėl šalčio, baimės ar susijaudinimo).
Pavyzdžiai:
1. Nuo šalčio:
„Kad šaltis – visa drebu, kaip lapas druokenu.“
2. Nuo baimės:
„Pamatęs vilką, kojos druokeno.“
3. Perkeltine prasme:
„Nerimas jį druokena.“
Pastaba:
Žodis vartojamas daugiausia dzūkų ir aukštaičių tarmėse, literatūrinėje kalboje retas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.