Drūnas – tai senovės baltų šventasis giraitis, miškas ar parkas, kuriame būdavo laikomi šventieji gyvūnai (paprastai elniai) ir atliekami apeiginiai veiksmai.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Prūsų ir lietuvių drūnai buvo susiję su dievo Medeinos (medžių/žvėrių deivės) kultušventėmis.
2. Literatūroje: Simono Daukanto raštuose minimi drūnai kaip „šventieji miškai“.
3. Vietovardžiai: Pavadinimai kaip Drūkšiai (ežeras) ar Drūkšių miškas gali kildinti iš šio termino.
Trumpai: drūnas – senovės baltų šventasis miškas su religine ir ritualine funkcija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.