draugininkas
Draugininkas – tai istorinis terminas Lietuvoje, reiškiantis bajoro kario pėstininką (XIV–XVI a.), dažnai ginkluotą ietimi, lanku arba arbaletu. Draugininkai kariaudavo bajoro vėliavoje kaip jo asmeninė kariuomenės dalis.
Pagrindinė reikšmė:
Bajoro samdomas arba privalomą karinę tarnybą atliekantis pėstininkas, paprastai iš valstiečių ar neturtingųjų bajorų.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Karo žygyje kiekvienas bajoras turėjo atvesti keletą draugininkų su ietimis.
2. XVI a. dokumentuose minimi draugininkai, gynę pilis nuo kryžiuočių.
3. Nors raiti bajorai buvo pagrindinė jėga, draugininkai taip pat svarbūs mūšio lauke.
Trumpai: Tai pėstininkas, tarnavęs bajorui viduramžių Lietuvos kariuomenėje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.