Draudyklė – tai senas, dažniausiai medinis, pavojingas, supuvęs, griūvantis pastatas arba senas, nepatogus, prastos būklės namas. Žodis turi neigiamą atspalvį, reiškia apleistą, nebebūtiną, netinkamą gyventi vietą.
Pavyzdžiai:
1. Tikroje reikšmėje:
„Kaimo pakraštyje stovi senoji draudyklė, kurios langai išdaužyti, o stogas įlinkęs.“
„Po audros nuo senos klėties liko tik draudyklė.“
2. Perkeltine prasme (apie žmogų):
„Jis išsigandęs kaip draudyklė“ – apie bailų, nedrąsų žmogų.
„Sėdi kaip draudyklė kampe“ – apie pasyvų, neveiklų asmenį.
Trumpai: Draudyklė – suirusi būstinė arba bailus/neveikus žmogus (iškalboje).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.