Drąsutis – tai mažybinė forma nuo žodžio drąsus (drąsus, narsus).
Reiškia drąsusis, narsusis, dažnai vartojama švelniau ar mieliau, pvz., apie vaikus, gyvūnus.
Pavyzdžiai:
1. Mūsų šuniukas – tikras drąsutis, nebijo net didesnių šunų.
2. Ei, drąsuti, eik pasižiūrėk, kas ten triukšmavo!
3. Kaip išaugo iš bailaus kūdikio į tokį drąsutį!
Trumpai: drąsutis – mažybinė, švelni forma žyminti drąsų asmenį ar gyvūną.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.