dorus

Dorus – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškia „išties, tikrai, iš tikrųjų“. Vartotas patvirtinant ar pabrėžiant tiesą, tikrumą.

Pavyzdžiai:
- Jis dorus gerą širdį turi. (Jis tikrai gerą širdį turi.)
- Tai dorus tiesa! (Tai iš tiesų tiesa!)

Šis žodis šiuolaikinėje kalboje beveik nevartojamas, sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'dorus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Dorus – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškia „išties, tikrai, iš tikrųjų“. Vartotas patvirtinant ar pabrėžiant tiesą, tikrumą. Pavyzdžiai: - Jis dorus gerą širdį turi. (Jis tikrai gerą širdį turi.) - Tai dorus tiesa! (Tai iš tiesų tiesa!) Šis žodis šiuolaikinėje kalboje beveik nevartojamas, sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse.