dilia

Terminas „dilia“ reiškia išdidumą, pasipūtimą, puikybę (dažniausiai neigiama prasme). Tai savybė, kai žmogus pernelyg išaukština save, laiko ypatingu, elgiasi iš aukšto.

Pavyzdžiai:
1. Kalboje:
„Jo dilia neleidžia pripažinti klaidų.“
„Elgiasi su dilia, tarsi būtų svarbiausias čia.“

2. Literatūroje:
Klasikiniuose tekstuose (pvz., Vaižganto, Žemaitės) veikėjai dažnai apibūdinami kaip „pilni dilios“.

3. Patarlėse:
„Dilia iki griūties“ (reiškia, kad puikybė gali žmogų sunaikinti).

Trumpai: „Dilia“ – neigiamas išdidumas, pasipūtimas; dažnas literatūroje ir kalboje apie žmones, kurie per daug puikūs savimi.

• Vardai: Dilia

Įrašas
Paaiškinimas	Terminas „dilia“ reiškia išdidumą, pasipūtimą, puikybę (dažniausiai neigiama prasme). Tai savybė, kai žmogus pernelyg išaukština save, laiko ypatingu, elgiasi iš aukšto. Pavyzdžiai: 1. Kalboje: „Jo dilia neleidžia pripažinti klaidų.“ „Elgiasi su dilia, tarsi būtų svarbiausias čia.“ 2. Literatūroje: Klasikiniuose tekstuose (pvz., Vaižganto, Žemaitės) veikėjai dažnai apibūdinami kaip „pilni dilios“. 3. Patarlėse: „Dilia iki griūties“ (reiškia, kad puikybė gali žmogų sunaikinti). Trumpai: „Dilia“ – neigiamas išdidumas, pasipūtimas; dažnas literatūroje ir kalboje apie žmones, kurie per daug puikūs savimi.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.