Dievomeldystė – tai religinis terminas, reiškiantis svetimšališkumą tikėjime, atsimetimą nuo Dievo arba garbinimą kitų dievybių / stabų. Tai priešingybė vienadieviškam tikėjimui ar ištikimybei savo religijai.
Pagrindinės reikšmės:
1. Svetimų dievų garbinimas (pvz., senovės Izraelyje – Baalo garbinimas).
2. Stabmeldystė – garbinimas padarytų stabų / atvaizdų.
3. Ištikimybės sulaužymas religiniam įsipareigojimui (sąvoka dažna Biblijoje).
Pavyzdžiai:
- Biblijoje: Aukso veršio garbinimas Sinajaus kalno papėdėje (Išėjimo 32).
- Istorijoje: Senovės graikų / romėnų daugiadievystė krikščionių požiūriu.
- Metaforiškai: Šiuolaikiniame kontekste gali reikšti absoliutų prioritetą teikiant kitokioms vertybėms (pinigams, galiai) užstojant Dievą.
Trumpai: Dievomeldystė – tikėjimo nukrypimas, svetimų dievų garbinimas arba ištikimybės sulaužymas savo religijai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.