"Dievočius" – tai retas, poetiškas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis dieviškąjį, dangaus, dangiškąjį (pvz., dievočio šviesa = dangaus šviesa). Kilęs iš šaknies „dievas“.
Pavyzdžiai:
1. Dievočio šviesa apšvietė kalną.
2. Poezijoje: „dievočio tylą“ (dangaus tyla).
3. Dievočio giesmė (dangiška giesmė).
Pastaba:
Vartojamas daugiausia literatūroje, ne kasdienėje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.