"Dievmyly" – senas lietuviškas žodis, reiškiantis dievobaimingą, pamaldų žmogų (iš "Dievas" + "mylėti"). Nurodo gilų religinį atsidavimą, dorovingumą.
Pavyzdžiai:
1. Senelis buvo tikras dievmyly – kiekvieną rytą meldėsi ir visada padėdavo kitiems.
2. Senovės lietuvių dainose dievmyliu dažnai vadintas išganingas, doras žmogus.
Pastaba:
Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.