Dievmunka – tai lietuvių liaudies etnografijoje vartojamas terminas, reiškiantis Dievo valią, lempimą arba likimą. Tai reiškia, kad įvykiai ar situacijos priklauso nuo aukštesniųjų jėgų, o ne nuo žmogaus pastangų.
Pavyzdžiai:
1. Patarlėse:
"Dievmunka, o ne rankų dirba" – sėkmė priklauso nuo Dievo valios, o ne vien nuo žmogaus darbo.
2. Kasdienėje kalboje:
"Ar pavyks, tai dievmunka" – rezultatas priklauso nuo likimo / aukštesniųjų jėgų.
3. Kontekstas: Vartojama, kai norima pabrėžti, kad rezultatas nepriklauso nuo žmogaus, o nuo lemties arba Dievo valios.
Trumpai: dievmunka = Dievo valia / lempimas / likimas, dažnai priešpastatoma žmogaus pastangoms.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.