„Dievbaimis“ reiškia giliai religingą, dievobaimingą žmogų, kuris laikosi religinių nuostatų, gerbia ir bijo Dievo.
Pavyzdžiai:
1. Jis buvo žinomas kaip dievbaimis, visuomet meldėsi prieš valgį.
2. Senelis – tikras dievbaimis, niekada nepraleisdavo sekmadieninės pamaldos.
3. Kaimo bendruomenėje ją gerbė kaip sąžiningą dievbaimę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.