„Dievatarnis“ – tai žmogus, kuris meldžiasi, atlieka religines apeigas arba yra atsidavęs dievų garbinimui (dažniausiai vartojama daugiskaita: dievatarniai). Terminas kilęs iš žodžių dievas + tarnauti.
Pavyzdžiai:
1. Senovės Lietuvoje dievatarniai rūpinosi šventyklų apeigomis.
2. Eilėraštyje minimi dievatarniai, garbinę gamtos dievybes.
3. Tai buvo dievatarnis, visą gyvenimą skyręs dievų tarnystei.
Trumpai:
Tai religinis tarnautojas, garbintojas arba asmuo, atsidavęs dievų kultui (dažniausiai senovės arba mitologiniame kontekste).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.