Dievamūka – tai žmogus, kuris meldžiasi, pamokslauja ar kalba apie Dievą per daug ar veikiau apsimetinėdamas, o ne iš tikrųjų tikėdamas. Tai pejoratyvus terminas, nusakantis veidmainį ar perdėm pamaldų asmenį.
Pavyzdžiai:
1. Jis tėra dievamūka – bažnyčioje garsiai meldžiasi, bet namie pikta elgiasi su šeima.
2. Neklausyk tos dievamūkos, jos žodžiai nesutampa su poelgiais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.