dievaitukas

„Dievaitukas“ – tai mažybinė, švelni arba ironiška „dievo“ formą, dažnai vartojama liaudies kalboje, pasakose ar poetiniame kontekste. Gali reikšti nedidelį dievą, dievėlį ar net simbolinį stabuką.

Pavyzdžiai:
1. Senelė pasakojo pasaką apie miško dievaituką, saugojusį žvėris.
2. Poeto eilėse vėjas tapo gamtos dievaituku.
3. Ironiškai: „Na, tu ir dievaitukas!“ (apie per daug savimi pasitikintį žmogų).

Įrašas
Paaiškinimas	„Dievaitukas“ – tai mažybinė, švelni arba ironiška „dievo“ formą, dažnai vartojama liaudies kalboje, pasakose ar poetiniame kontekste. Gali reikšti nedidelį dievą, dievėlį ar net simbolinį stabuką. Pavyzdžiai: 1. Senelė pasakojo pasaką apie miško dievaituką, saugojusį žvėris. 2. Poeto eilėse vėjas tapo gamtos dievaituku. 3. Ironiškai: „Na, tu ir dievaitukas!“ (apie per daug savimi pasitikintį žmogų).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.