„Diegulys“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įrankį ar prietaisą diegimui (pvz., sodinimui, įsmeigimui). Kilęs iš veiksmažodžio diegti (sodinti, įsmeigti).
Pavyzdžiai:
1. Senovėje dieguliu naudojo javams sėti.
2. Kalvis pagamino naują diegulį daržovėms.
3. Ragana laikė diegulį žolių rinkimui.
Pastaba: Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau istoriniuose ar tautosakos kontekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.