"Diegavirtė" – tai retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įgimtą, prigimtinę dorybę arba nuolatinę, nekintanę teisingumo ir dorovės prigimtį.
Pavyzdžiai:
1. Jo diegavirtė ryškiai atsiskleidė, kai jis nedvejodamas gynė silpnąjį.
2. Tėvo diegavirtė buvo žinoma visame miestelyje – jis niekada nenukryptų nuo teisingumo kelio.
3. Pasakojama, kad karaliui būdinga diegavirtė padarė jį mylimą tarp pavaldinių.
Sinonimai: prigimtinė dorybė, sąžiningumas, teisingumas, dorovingumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.