Dėslinėjimas – tai veiksmažodžio forma, reiškianti įprastą, nuolatinį ar kartojamą veiksmą (dažniausiai praeityje). Atitinka lietuvių kalbos dažninę arba įprastinę veiklos nuosaką.
Pavyzdžiai:
- Jis dėslinėdavo knygas lentynoje (t.y. tai buvo jo įprastas veiksmas).
- Vaikai dėslinėdavo žaislus po grindimis.
- Senelis dėslinėdavo pasakojimus vakarais.
Trumpai:
Vartojama apibūdinti įprotį, nuolatinę ar pasikartojančią veiklą praeityje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.