Delkininkas – žmogus, kuris dirba delną (dirvožemio ūkio vienetą, ~1,09 ha), dažniausiai samdomai, už dalį derliaus ar pinigus. Istorinis terminas, vartotas Lietuvoje iki XX a. vidurio, ypač turtingų ūkininkų (pvz., baudžiavos panaikinimo laikotarpiu) kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Ponas samdė tris delkininkus, kad aptrauktų rugius.
2. Delkininkas uždirbdavo trečdalį nuimto grūdo.
3. Po baudžiavos daug valstiečių tapo delkininkais.
Sinonimai: samdomasis darbininkas, valstietis nuomininkas, pasėlininkas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.