dejus

„Dejus“ – tai netaisyklinga arba klaidžiojanti žodžio „diejus“ (dažniausiai vartojama kaip „diejus“) rašyba. Tikroji forma yra „diejus“ – senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „oras“ arba „dangus“.

Pavyzdžiai teisingai vartojant „diejus“:
1. Giedras diejus – giedras oras.
2. Žvelgti į diejų – žiūrėti į dangų.
3. Senovėje diejum vadino ir dievo buveinę.

Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje žodis „diejus“ vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse. Klaidinga forma „dejus“ atsiranda dėl garsų [ie] / [ei] painiavimo.

• Pavardės: Dejus

Įrašas
Paaiškinimas	„Dejus“ – tai netaisyklinga arba klaidžiojanti žodžio „diejus“ (dažniausiai vartojama kaip „diejus“) rašyba. Tikroji forma yra „diejus“ – senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „oras“ arba „dangus“. Pavyzdžiai teisingai vartojant „diejus“: 1. Giedras diejus – giedras oras. 2. Žvelgti į diejų – žiūrėti į dangų. 3. Senovėje diejum vadino ir dievo buveinę. Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje žodis „diejus“ vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse. Klaidinga forma „dejus“ atsiranda dėl garsų [ie] / [ei] painiavimo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.