„Debesgalis“ – tai poetinis, retas žodis, reiškiantis horizontą, dangaus pakraštį (vieta, kur dangus lygiasi su žeme/jūra). Kilęs iš žodžių debesys + galas.
Pavyzdžiai:
1. Jūros debesgalyje paskendanti saulė.
2. Paskubėk, kol dar nemirgo debesgalyje žvaigždės.
3. Kelionė link debesgalio atrodė beribė.
Pastaba:
Vartojamas daugiausia literatūroje, poezijoje, siekiant sukurti vaizdingą, romantišką įspūdį. Kasdienėje kalboje dažniau sakoma „horizontas“ arba „dangaus pakraštys“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.