„Dązgėti“ reiškia lėtai, sunkiai eiti, vilktis, nustėti (dažniausiai apie žmogų, gyvūną).
Pavyzdžiai:
1. Senis dązgėjo keliu su lazda.
2. Pavargęs arklys dązgėjo link tvarto.
3. Kam taip dązgi? Eik greičiau!
Pastaba:
Vartojamas šnekamojoje kalboje, dažnai su neigiama atspalvio prasme (lėtumui, neviltiui pabrėžti).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.