„Davirinėjimas“ – tai lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, plepėjimą ar moralinį pamokslavimą (dažnai su nepatogiais klausimais ar pastabomis). Kilęs iš veiksmažodžio „daviriti“ (nuolat ką nors sakyti, „pūsti į ausį“).
Pavyzdžiai:
1. Šeimoje:
„Tėvas vėl pradėjo davirinėjimą apie tai, kad per daug laiko leidžiame prie telefono.“
2. Darbe:
„Vadovas su visais susitikimu pavirto į davirinėjimą dėl vėlavimų.“
3. Mokykloje:
„Mokytojos davirinėjimas apie atsakomybę truko visą pamoką.“
Sinonimai: plepėjimas, pamokslas, moralizavimas, „pūtimas į ausį“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.