davilgyti

vìlgyti, -o (-ia), -ė.

1. truputį drėkinti paviršių: Vanduo šiltas rankoms, vìlgyti duoną minkant. Gerai neatsimena, bet, rodos, jinai. vilgydavo [duonos plutą] sūriu kmynais kvepiančiu skystimu. Moterys siūlus rankom vìlgo. Atnešė puoduką su vandeniu ir šaukštuką vìlgyt lūpom [po operacijos]. Jis vis rijo seilę ir liežuviu vilgė džiūstančias lūpas. Kap užeina galvos karštis, tai galvą vìlgau. Rožės (tokia liga) negalima vìlgyt. Vakarais motina suka ratelį, seilėmis vilgo spaliuotas pakulas. [Sentėviai] ašaromis vilgė vis dėl jos. tik meilės. Tegu lūpas išdžiūvusias vilgys amžinųjų šaltinių vanduo. Vilgyk, berne bernužėli, savo pentinėlius. Tu jo. daugiaus nenešiosi, žaliam vynužy nevìlgysi. Pradėjo ašaromis vilgyt kojas jo. Tu sausą vilgi ir drėgini. Sūrios ašaros žandus vilgo. Upeliai rūkus leidžia lyg dūmus, drėgnumu vilgia pievas ir krūmus. Dangus, apniukęs ir surūgęs, sunkės mažais vandens lašeliais ir vilgė drėgną, jau šąlančią žemę. Ilgai sėdėjau aš sukaustytas, o veidas buvo vilgomas dangaus rasos. Tekilas vìlgosi ir neinkaista. braukant drėgnomis rankomis formuoti, lyginti: Su vandeniu vìlgai vìlgai, padarai bakanus. laistyti, lieti: Vilgė lytus žemę. Gausiuoju lietučiu [žemė] vilgoma dažnai. Per visą pavasarį tą vandenį tąsyt ir vis vìlgyt.

2. laikyti skystyje, mirkyti: Drobes vìlgiau vis upėn. Audeklą vìlgom upėn ir tęsiam an pievos. Vis lygų reikia vìlgyt [balinamą audeklą]. Dar vandenin vìlgai, kloji tuos audeklus. | [Bičių duona] gaminama iš žiedadulkių, kurias vienos bitės neša ir krauna į korių akutes, o kitos, vilgydamos medumi, suslegia. mirkyti, dažyti: Vìlgo, mirkina in taukus, kur nebus gardu. tepti: Lūpų nudegimas alūnu vilgos.

3. daryti drėgną, šlapinti: Ka kelis skauda, reika vìlgyti abrūsus ar kokį skurlį i dėti pri kelio. Kam vìlgai kelnių apačias. Lietus lija, nesnori adiežos vìlgyt. Batai labai vìlgosis, reikia vėlei pamušdyt.

4. gaivinti, stiprinti: Širdį vìlgyti.
nùgarą vìlgyti mušti: Drop, jam nùgarą vìlgyti.
apvìlgyti. sušlapinti (ppr. paviršių), apšlakstyti, sudrėkinti: Mėsą apvilgyk tę rasalu, kad nebūtų sausa. Apvìlgyk duoną, išėmęs iš pečiaus. Ištraukia iš pečiaus [duonos kepalus],
sudeda kur nors an lentos kokios, da vandeniu apvìlgo ir apdengia staltiese kokia. [V] andeniu iš viršo apvìlgo autą. [Lapė] prakirto eketę mažiutę, vilko uodegą inkišė, da apvilgė, kad prišaltų gerai. Daugumas [žmonių] ir veidus ašarom apvìlgė. Dedervinė ant burnos: nuo stiklo lango rasa apvilgyt. Įbrendu į vandenį ties akmeniu, apsivilgau. Upėje apsivìlgyti. Kap dar apsivilgyt? Akys jai apsivilgė džiaugsmo ašaromis. Senio akys apsivilgė nepaprastu pasitenkinimu ir lūpos nervingai tampėsi – norėjo kažką labai labai saldaus ištarti. braukant aplink ir paviršium drėgnomis rankomis aplyginti, suformuoti: Apvilgau duoną. Kepalą apvilgau. [Prieš šaunant į krosnį duonos kepalą] reikia apvìlgyt.
atvìlgyti.

1. vėl padaryti drėgną ko paviršių: Juk ir gerklė išdžiūvo bekalbant; laikas atvilgyti. Atvìlgė liežuvį [v] andeniu, ir pradėjau kalbėt. Seile deivystės savo išminties atvilgis mus. laistant ar lyjant sudrėkinti: Atadrėginu, atvilgiu. Da anąkart daržą ben kiek atvìlgė [lietus]. Kad palyt [ų],
palyt [ų],
tai atvìlgyt [ų] žemę. Naktį būrelis lytaus perėjęs, žemė atvilgyta, žolelė nuprausta. Balti debesys žemės neatvilgys. Tas tada vandeniu atvilgės šiaudus ir, keletą šiaudelių ėmęs, sudėjo dailiai ir nupynė pynelę.

2. kuo drėgnu ar šlapiu atmirkyti, suminkštinti vilgant, drėkinant: Reik autą vandeniu atvilgyti. Motinai reikia su ašaromis atvilgyti tą plutelę duonos, kurią iš jūsų. ledvie išprašė. atgaivinti: Idant suprastų visi, ką anas. daro dūšiomus, kurios nieko netur, kuo širdį savo papenėtų ir atvilgytų. Apjakusią aš upelę ašarom dapildysiu, nudžiūvusią aš žolelę ašarom atvilgysiu. gausiai vilgant, drėkinant (ppr. karštu vandeniu) padaryti atšokusį, atšutinti: Įkišk į karštą [v] andenį ir atvìlgysi. Nu, boba atsmukino atsmukino, atvilgė nuo veršelio [prilipusius žvėris].
lū́pos neatsivìlgė neužmiršti buvę vargai: Da mano lū́pos neatsivìlgė, kap aš tave auginau.
davìlgyti. pakankamai vilgyti, lieti: Jau davìlgyta, kad ir rave [v] andenio pilna.
įvìlgyti.

1. vilgant sušlapinti, sudrėkinti, įmirkyti: Reikia gerai įvìlgyti, kad veikiai nesudžiūtų. Kailinių sniegus neanvìlgė. Marių puta invìlgytas. | Jau blynus tep riebiai invìlgo invìlgo. Kiekvieną sklypelį įvilgė savo prakaitu. Prakaito lietus žemę per amžius pamažu įvilgė. Anas stov [i] ansivìlgę. Insivìlgo vadelaites, tai kap duos duos (muš) .

2. sušlapti, įmirkti: O aš čia kiek turėjau adiežos (drabužių) , tiek aš anvìlgiau, ką nuog lietaus, o ką nuog ito poto (prakaito) . Barzda insivìlgė vandenin. Kap nuejo in Pasalio, kap insvìlgė [v] andenin palig krūtinei: kelinės, kur buvo žilos, pasidarė rudos.
išvìlgyti.

1. sudrėkinti, sušlapinti: Jau išvìlgys ant tos niekočios mano plaukus. Prieš košimą pieno [koštuvą] išvilgyti šaltu vandeniu. Šalčiai dideli kada pastaiko, tai žibalo nusineši, rankas išsivìlgi, tada možna kentėt jau [velėjant lauke].

2. sunaudoti vilgant: Visą buteluką ir išvìlgai [kamparo].
nuvìlgyti. vilgant sušlapinti: Nuodais nuvilgė jo liežuvį.
pavìlgyti.

1. padrėkinti, pašlapinti (ppr. paviršių): Paskui jis liežuviu pavilgo lūpas, bet vis dar neištaria nė žodžio. Lopinuku pavìlgau akis, palengvėja. Lentelę pavìlgia ir tada žvyru patrina patrina. Sėdėjo tėvas tiesus, šventadieniškai apsirengęs, apsiskutęs, pavilgytais plaukais. Anksti rytą iškerėplino lokys iš irštvos, pavilgė snukį upelėje ir pasižiūrėjo patenkintas į savo karalystę. Pavìlgo tuos marškinius ir tep tom kultuvėm lupa. Karvei biskį žolę pavìlgė. Pavìlgai rankas, užsidega rankos [skalbiant eketėje]. Duona kai išimi [iš pečiaus],
reikia pavìlgyt – minkštesnė bus. Rankas pavìlgo duoną kepant. Marių putelėm pavilgytas [vainikas]. | Pavìlgau pirštus į spirutą, masažą duodu [kojai],
ir apsiramina [skausmas]. Karvės ažtrūko, nebeturiam pieno nė liežuviu [i] pavìlgyt. Ligonis tik pavìlgė lūpas, nieko negėrė. Nei vyno, nei alaus aš neragavau, tik pavìlgiau lūpeles, i viskas. Akim pavìlgyt, o ne liežuviu [i]. Dešinėje žiedėjas turėdavo indą su vandeniu rankoms pasivilgyti ir varstoto galvutei apšlakstyti. Įsidedam bonkutę šnapso, pasivìlgom pasivìlgom rankas, i nešalta. Trečiusyk pasivilgė [akis] – jau biskį pradėjo matyt. braukant drėgnomis rankomis palyginti. palaistyti, sudrėkinti: Reikalingam čėse išduoda lietų, pavìlgia žemę ir žėdną vietą.

2. pamirkyti: Pavìlgom in vandenį drobes ir ištiesiam in pievą. Pavìlgo drobę upėn ir vėl in saulės tęsia. Tęsdami an [t] saulės, pavìlgo į vandenį, ir išbąla jos. Patiestus an pievos audeklus surangoja, ežeran ar upėn pavilgia ir vėl an pievukės išrangoja. An pabalio tiesia [audeklą],
pavìlgo pelenų šarman. Šustinį iš avižų sumala, nusijoja, tai paskui kaip tę jį pavìlgia ir suspaudžia. Šluotaitę pavìlgo [į nuodus] ir pakrapina – išgaišta liūliai. Kad ma [n] šiteip, ot būtų darbelio, tai duoč vadeles pavilgęs. Suaugusieji mėgsta vanotis vantomis, nuolat pavilgydami jas šaltame vandenyje. | Pavìlgom pavìlgom pelenuosa [drobes] ir tiesiam. Kap prašąla, pavìlgai druska skarelę ir pridėt. Šiaudų gniūžtę pieskosna pasivìlgai.

3. kiek sušlapinti: Kur pirma ėjo sieliai ir garlaivis, ten šiandien galima vaikščioti jau kojų nepavilgius.

4. pasigardinti, pramesti: Pasivilgyk, sausų bulbių nevalgyk.
gérklę (lū́pas) pavìlgyti išgerti svaigalų: Anas dalėkdė iš ažvačių (iš užpakalio) – a [ž] metė gérklę pavìlgyt. Gerklę pavilgant, ir kalba sparčiau seksis. Su savo mašina nevažiuos [į balių],
– bijos i lū́pų pavìlgyti.
pravìlgyti. kiek padrėkinti, pavilgyti: Neturiu pieno ašerelės (nė lašelio) lūpom pravìlgyt. | Grigienė mat įsakiusi man nupirkti šiek tiek burnai pravilgyti.
privìlgyti.

1. gausiai primirkyti: Žiemą reikia labai daug [v] andenio, ir privìlgyt, ir skalbt. Anyta marškinių privìlgė privìlgė ir liepė marčiai velėt.

2. pagardinti pramesti: Priverda grikių, riebulų, privìlgo bliūdą. Lašinių prispirgo, lajun privìlgom ir valgėm [grikines bandeles]. Kap prikepa [žirnių blynų],
tai tokios geltonos būna [bandos],
skanios, tai privilgo riebaluosa.
suvìlgyti.

1. sudrėkinti paviršių: L [ašą] gauname leisdami skysčiui tekėti pro mažą skylutę iš indo, kurio sienas tas skystis suvilgo. Suvìlgyk duoną. Sudeda, suvìlgia tosna aguonosna [bandas],
ir pečiun. Suvìlgyk rankas su vandeniu ir aplygysi [duonos] bakaną ant ližės. Iš vieno uzbono pasemk vandens, iš kito, suvìlgyk, ir aš atsigausu atgal. Ir ašarėlė kartaus skausmo suvilgė skruostus man slapčia…. Mat miško pasiilgę, dažnai savo blakstienas ašarom suvìlgę, žiūrėdami ant kelmus. Ašaros sublizgo jo akyse, suvilgė skruostus. Nei lietulio sulydytas, nei vėjelio supustytas. Tiktau mūsų seselės ašarėlėm suvilgytas [vainikėlis]. O tas paveikslas buvęs suvilgytas baisiausiais nuodais. O kai suvilgo gerklę girele, tai staiga suskamba toks ryškus baritonas. Nekantriai laukdamas Ventės karžygių, pats susivilgiau galvą vandeniu. Išgeru arbetos su smetona susivilgęs, i mun užtenka. Kap tarkiai iškempa, tai juos susvìlgo smetonoj. Valgiau baltąsias samanas susivilgydamas laukinių bičių medumi. palaistyti, sudrėkinti: Pradėjo lyt, tik žemę suvìlgė, rasą padarė – ir nieko. Kad toks lietus – neatlijo žemės, tik suvìlgė.

2. sumirkyti: Suvìlgyt ir patiest [drobę],
suvìlgyt ir patiest – tep ir balinom. Ryte suvìlgom vandenin [drobes] – ir vėl an pievos. Grybai pradės dygti vėliau, kai žemę gerai suvilgys šaltas lietus. Grikius suvìlgo vandeniu, po to grūdukus numauna (išlukštena) .

3. gausiai sušlapinti: Daugiausia, būdavo, suvìlgom skaras, susrišam [sopančią galvą]. Suvìlgyk tą abrūsą i dėk pri galvos, ka skauda. Skarytę sulankstuodavo, į šaltą vandenį suvìlgydavo, suverždavo [skaudančią galvą],
ir viskas. Klojama [prie sutinusių kojų] skepetą karvės šlapumuose suvilgius. Kap galvą skauda, skarukę šaltam vandeny susvìlgai, susriši. kiek sušlapinti: Vos te kojas suvìlgai toj upėj. Kab eina, nei batų nesuvìlgo.
gérklę (liežùvį) suvìlgyti išgerti svaigalų: Tavasis bus patenkintas, kad gavo gerklę suvìlgyti. O koks lietuvis šneka iš širdies nesuvilgytu liežuviu?
lū́pas suvìlgyti duoti išgerti: Būk toks geras – aš tau suvìlgysu lū́pas.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vìlgyti, </b>-o (-ia), -ė. <br/>1. <span class="explanation">truputį drėkinti paviršių: </span> Vanduo šiltas rankoms, vìlgyti duoną minkant. Gerai neatsimena, bet, rodos, jinai. vilgydavo [duonos plutą] sūriu kmynais kvepiančiu skystimu. Moterys siūlus rankom vìlgo. Atnešė puoduką su vandeniu ir šaukštuką vìlgyt lūpom [po operacijos]. Jis vis rijo seilę ir liežuviu vilgė džiūstančias lūpas. Kap užeina galvos karštis, tai galvą vìlgau. Rožės <span class="explanation"> (tokia liga) </span> negalima vìlgyt. Vakarais motina suka ratelį, seilėmis vilgo spaliuotas pakulas. [Sentėviai] ašaromis vilgė vis dėl jos. tik meilės. Tegu lūpas išdžiūvusias vilgys amžinųjų šaltinių vanduo. Vilgyk, berne bernužėli, savo pentinėlius. Tu jo. daugiaus nenešiosi, žaliam vynužy nevìlgysi. Pradėjo ašaromis vilgyt kojas jo. Tu sausą vilgi ir drėgini. Sūrios ašaros žandus vilgo. Upeliai rūkus leidžia lyg dūmus, drėgnumu vilgia pievas ir krūmus. Dangus, apniukęs ir surūgęs, sunkės mažais vandens lašeliais ir vilgė drėgną, jau šąlančią žemę. Ilgai sėdėjau aš sukaustytas, o veidas buvo vilgomas dangaus rasos. Tekilas vìlgosi ir neinkaista. <span class="explanation">braukant drėgnomis rankomis formuoti, lyginti: </span> Su vandeniu vìlgai vìlgai, padarai bakanus. <span class="explanation">laistyti, lieti: </span> Vilgė lytus žemę. Gausiuoju lietučiu [žemė] vilgoma dažnai. Per visą pavasarį tą vandenį tąsyt ir vis vìlgyt. <br/>2. <span class="explanation">laikyti skystyje, mirkyti: </span> Drobes vìlgiau vis upėn. Audeklą vìlgom upėn ir tęsiam an pievos. Vis lygų reikia vìlgyt [balinamą audeklą]. Dar vandenin vìlgai, kloji tuos audeklus. | [Bičių duona] gaminama iš žiedadulkių, kurias vienos bitės neša ir krauna į korių akutes, o kitos, vilgydamos medumi, suslegia. <span class="explanation">mirkyti, dažyti: </span> Vìlgo, mirkina in taukus, kur nebus gardu. <span class="explanation">tepti: </span> Lūpų nudegimas alūnu vilgos. <br/>3. <span class="explanation">daryti drėgną, šlapinti: </span> Ka kelis skauda, reika vìlgyti abrūsus ar kokį skurlį i dėti pri kelio. Kam vìlgai kelnių apačias. Lietus lija, nesnori adiežos vìlgyt. Batai labai vìlgosis, reikia vėlei pamušdyt. <br/>4. <span class="explanation">gaivinti, stiprinti: </span> Širdį vìlgyti. <br/><b> nùgarą vìlgyti</b> <span class="explanation">mušti: </span> Drop, jam nùgarą vìlgyti. <br/><b>apvìlgyt</b>i. <span class="explanation">sušlapinti (ppr. paviršių), apšlakstyti, sudrėkinti: </span> Mėsą apvilgyk tę rasalu, kad nebūtų sausa. Apvìlgyk duoną, išėmęs iš pečiaus. Ištraukia iš pečiaus [duonos kepalus], sudeda kur nors an lentos kokios, da vandeniu apvìlgo ir apdengia staltiese kokia. [V] andeniu iš viršo apvìlgo autą. [Lapė] prakirto eketę mažiutę, vilko uodegą inkišė, da apvilgė, kad prišaltų gerai. Daugumas [žmonių] ir veidus ašarom apvìlgė. Dedervinė ant burnos: nuo stiklo lango rasa apvilgyt. Įbrendu į vandenį ties akmeniu, apsivilgau. Upėje apsivìlgyti. Kap dar apsivilgyt? Akys jai apsivilgė džiaugsmo ašaromis. Senio akys apsivilgė nepaprastu pasitenkinimu ir lūpos nervingai tampėsi – norėjo kažką labai labai saldaus ištarti. <span class="explanation">braukant aplink ir paviršium drėgnomis rankomis aplyginti, suformuoti: </span> Apvilgau duoną. Kepalą apvilgau. [Prieš šaunant į krosnį duonos kepalą] reikia apvìlgyt. <br/><b>atvìlgyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">vėl padaryti drėgną ko paviršių: </span> Juk ir gerklė išdžiūvo bekalbant; laikas atvilgyti. Atvìlgė liežuvį [v] andeniu, ir pradėjau kalbėt. Seile deivystės savo išminties atvilgis mus. <span class="explanation">laistant ar lyjant sudrėkinti: </span> Atadrėginu, atvilgiu. Da anąkart daržą ben kiek atvìlgė [lietus]. Kad palyt [ų], palyt [ų], tai atvìlgyt [ų] žemę. Naktį būrelis lytaus perėjęs, žemė atvilgyta, žolelė nuprausta. Balti debesys žemės neatvilgys. Tas tada vandeniu atvilgės šiaudus ir, keletą šiaudelių ėmęs, sudėjo dailiai ir nupynė pynelę. <br/>2. <span class="explanation">kuo drėgnu ar šlapiu atmirkyti, suminkštinti vilgant, drėkinant: </span> Reik autą vandeniu atvilgyti. Motinai reikia su ašaromis atvilgyti tą plutelę duonos, kurią iš jūsų. ledvie išprašė. <span class="explanation">atgaivinti: </span> Idant suprastų visi, ką anas. daro dūšiomus, kurios nieko netur, kuo širdį savo papenėtų ir atvilgytų. Apjakusią aš upelę ašarom dapildysiu, nudžiūvusią aš žolelę ašarom atvilgysiu. <span class="explanation">gausiai vilgant, drėkinant (ppr. karštu vandeniu) padaryti atšokusį, atšutinti: </span> Įkišk į karštą [v] andenį ir atvìlgysi. Nu, boba atsmukino atsmukino, atvilgė nuo veršelio [prilipusius žvėris]. <br/><b> lū́pos neatsivìlgė</b> <span class="explanation">neužmiršti buvę vargai: </span> Da mano lū́pos neatsivìlgė, kap aš tave auginau. <br/><b>davìlgyti</b>. <span class="explanation">pakankamai vilgyti, lieti: </span> Jau davìlgyta, kad ir rave [v] andenio pilna. <br/><b>įvìlgyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">vilgant sušlapinti, sudrėkinti, įmirkyti: </span> Reikia gerai įvìlgyti, kad veikiai nesudžiūtų. Kailinių sniegus neanvìlgė. Marių puta invìlgytas. | Jau blynus tep riebiai invìlgo invìlgo. Kiekvieną sklypelį įvilgė savo prakaitu. Prakaito lietus žemę per amžius pamažu įvilgė. Anas stov [i] ansivìlgę. Insivìlgo vadelaites, tai kap duos duos <span class="explanation"> (muš) </span>. <br/>2. <span class="explanation">sušlapti, įmirkti: </span> O aš čia kiek turėjau adiežos <span class="explanation"> (drabužių) </span>, tiek aš anvìlgiau, ką nuog lietaus, o ką nuog ito poto <span class="explanation"> (prakaito) </span>. Barzda insivìlgė vandenin. Kap nuejo in Pasalio, kap insvìlgė [v] andenin palig krūtinei: kelinės, kur buvo žilos, pasidarė rudos. <br/><b>išvìlgyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sudrėkinti, sušlapinti: </span> Jau išvìlgys ant tos niekočios mano plaukus. Prieš košimą pieno [koštuvą] išvilgyti šaltu vandeniu. Šalčiai dideli kada pastaiko, tai žibalo nusineši, rankas išsivìlgi, tada možna kentėt jau [velėjant lauke]. <br/>2. <span class="explanation">sunaudoti vilgant: </span> Visą buteluką ir išvìlgai [kamparo]. <br/><b>nuvìlgyti</b>. <span class="explanation">vilgant sušlapinti: </span> Nuodais nuvilgė jo liežuvį. <br/><b>pavìlgyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">padrėkinti, pašlapinti (ppr. paviršių): </span> Paskui jis liežuviu pavilgo lūpas, bet vis dar neištaria nė žodžio. Lopinuku pavìlgau akis, palengvėja. Lentelę pavìlgia ir tada žvyru patrina patrina. Sėdėjo tėvas tiesus, šventadieniškai apsirengęs, apsiskutęs, pavilgytais plaukais. Anksti rytą iškerėplino lokys iš irštvos, pavilgė snukį upelėje ir pasižiūrėjo patenkintas į savo karalystę. Pavìlgo tuos marškinius ir tep tom kultuvėm lupa. Karvei biskį žolę pavìlgė. Pavìlgai rankas, užsidega rankos [skalbiant eketėje]. Duona kai išimi [iš pečiaus], reikia pavìlgyt – minkštesnė bus. Rankas pavìlgo duoną kepant. Marių putelėm pavilgytas [vainikas]. | Pavìlgau pirštus į spirutą, masažą duodu [kojai], ir apsiramina [skausmas]. Karvės ažtrūko, nebeturiam pieno nė liežuviu [i] pavìlgyt. Ligonis tik pavìlgė lūpas, nieko negėrė. Nei vyno, nei alaus aš neragavau, tik pavìlgiau lūpeles, i viskas. Akim pavìlgyt, o ne liežuviu [i]. Dešinėje žiedėjas turėdavo indą su vandeniu rankoms pasivilgyti ir varstoto galvutei apšlakstyti. Įsidedam bonkutę šnapso, pasivìlgom pasivìlgom rankas, i nešalta. Trečiusyk pasivilgė [akis] – jau biskį pradėjo matyt. <span class="explanation">braukant drėgnomis rankomis palyginti. </span> <span class="explanation">palaistyti, sudrėkinti: </span> </span> Reikalingam čėse išduoda lietų, pavìlgia žemę ir žėdną vietą. <br/>2. <span class="explanation">pamirkyti: </span> Pavìlgom in vandenį drobes ir ištiesiam in pievą. Pavìlgo drobę upėn ir vėl in saulės tęsia. Tęsdami an [t] saulės, pavìlgo į vandenį, ir išbąla jos. Patiestus an pievos audeklus surangoja, ežeran ar upėn pavilgia ir vėl an pievukės išrangoja. An pabalio tiesia [audeklą], pavìlgo pelenų šarman. Šustinį iš avižų sumala, nusijoja, tai paskui kaip tę jį pavìlgia ir suspaudžia. Šluotaitę pavìlgo [į nuodus] ir pakrapina – išgaišta liūliai. Kad ma [n] šiteip, ot būtų darbelio, tai duoč vadeles pavilgęs. Suaugusieji mėgsta vanotis vantomis, nuolat pavilgydami jas šaltame vandenyje. | Pavìlgom pavìlgom pelenuosa [drobes] ir tiesiam. Kap prašąla, pavìlgai druska skarelę ir pridėt. Šiaudų gniūžtę pieskosna pasivìlgai. <br/>3. <span class="explanation">kiek sušlapinti: </span> </span> Kur pirma ėjo sieliai ir garlaivis, ten šiandien galima vaikščioti jau kojų nepavilgius. <br/>4. <span class="explanation">pasigardinti, pramesti: </span> Pasivilgyk, sausų bulbių nevalgyk. <br/><b> gérklę (lū́pas) pavìlgyti</b> <span class="explanation">išgerti svaigalų: </span> </span> Anas dalėkdė iš ažvačių <span class="explanation"> (iš užpakalio) </span> – a [ž] metė gérklę pavìlgyt. Gerklę pavilgant, ir kalba sparčiau seksis. Su savo mašina nevažiuos [į balių], – bijos i lū́pų pavìlgyti. <br/><b>pravìlgyti</b>. <span class="explanation">kiek padrėkinti, pavilgyti: </span> Neturiu pieno ašerelės <span class="explanation"> (nė lašelio) </span> lūpom pravìlgyt. | Grigienė mat įsakiusi man nupirkti šiek tiek burnai pravilgyti. <br/><b>privìlgyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">gausiai primirkyti: </span> Žiemą reikia labai daug [v] andenio, ir privìlgyt, ir skalbt. Anyta marškinių privìlgė privìlgė ir liepė marčiai velėt. <br/>2. <span class="explanation">pagardinti pramesti: </span> Priverda grikių, riebulų, privìlgo bliūdą. Lašinių prispirgo, lajun privìlgom ir valgėm [grikines bandeles]. Kap prikepa [žirnių blynų], tai tokios geltonos būna [bandos], skanios, tai privilgo riebaluosa. <br/><b>suvìlgyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sudrėkinti paviršių: </span> L [ašą] gauname leisdami skysčiui tekėti pro mažą skylutę iš indo, kurio sienas tas skystis suvilgo. Suvìlgyk duoną. Sudeda, suvìlgia tosna aguonosna [bandas], ir pečiun. Suvìlgyk rankas su vandeniu ir aplygysi [duonos] bakaną ant ližės. Iš vieno uzbono pasemk vandens, iš kito, suvìlgyk, ir aš atsigausu atgal. Ir ašarėlė kartaus skausmo suvilgė skruostus man slapčia…. Mat miško pasiilgę, dažnai savo blakstienas ašarom suvìlgę, žiūrėdami ant kelmus. Ašaros sublizgo jo akyse, suvilgė skruostus. Nei lietulio sulydytas, nei vėjelio supustytas. Tiktau mūsų seselės ašarėlėm suvilgytas [vainikėlis]. O tas paveikslas buvęs suvilgytas baisiausiais nuodais. O kai suvilgo gerklę girele, tai staiga suskamba toks ryškus baritonas. Nekantriai laukdamas Ventės karžygių, pats susivilgiau galvą vandeniu. Išgeru arbetos su smetona susivilgęs, i mun užtenka. Kap tarkiai iškempa, tai juos susvìlgo smetonoj. Valgiau baltąsias samanas susivilgydamas laukinių bičių medumi. <span class="explanation">palaistyti, sudrėkinti: </span> </span> Pradėjo lyt, tik žemę suvìlgė, rasą padarė – ir nieko. Kad toks lietus – neatlijo žemės, tik suvìlgė. <br/>2. <span class="explanation">sumirkyti: </span> Suvìlgyt ir patiest [drobę], suvìlgyt ir patiest – tep ir balinom. Ryte suvìlgom vandenin [drobes] – ir vėl an pievos. Grybai pradės dygti vėliau, kai žemę gerai suvilgys šaltas lietus. Grikius suvìlgo vandeniu, po to grūdukus numauna <span class="explanation"> (išlukštena) </span>. <br/>3. <span class="explanation">gausiai sušlapinti: </span> Daugiausia, būdavo, suvìlgom skaras, susrišam [sopančią galvą]. Suvìlgyk tą abrūsą i dėk pri galvos, ka skauda. Skarytę sulankstuodavo, į šaltą vandenį suvìlgydavo, suverždavo [skaudančią galvą], ir viskas. Klojama [prie sutinusių kojų] skepetą karvės šlapumuose suvilgius. Kap galvą skauda, skarukę šaltam vandeny susvìlgai, susriši. <span class="explanation">kiek sušlapinti: </span> </span> Vos te kojas suvìlgai toj upėj. Kab eina, nei batų nesuvìlgo. <br/><b> gérklę (liežùvį) suvìlgyti</b> <span class="explanation">išgerti svaigalų: </span> </span> Tavasis bus patenkintas, kad gavo gerklę suvìlgyti. O koks lietuvis šneka iš širdies nesuvilgytu liežuviu? <br/><b>lū́pas suvìlgyti</b> <span class="explanation">duoti išgerti: </span> Būk toks geras – aš tau suvìlgysu lū́pas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.