„Danuž“ – senas lietuviškas terminas, reiškiantis duoklę, mokestį, išperką (pvz., sumokėtą už žmoną, turtą ar kaip prievolę valdovui).
Pavyzdžiai:
1. Mergaitė buvo išleista už vyro už didelį danuž. (išperka už žmoną)
2. Valstiečiai mokėjo danuž kunigaikščiui grūdais. (duoklė)
3. Senovėje danuž dažnai buvo skaičiuojamas galvijais. (mokestis natūra).
Pastaba:
Šis žodis vartojamas tik istoriniame ar literatūriniame kontekste, šiuolaikinėje kalboje nebenaudojamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.