Dangčiadengis – tai retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis labai aukštą, į dangų siekiantį daiktą ar objektą (pvz., kalną, medį, pastatą). Dažniau vartojamas poetiniame ar vaizdiniame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Kalno viršūnė buvo tikras dangčiadengis.
2. Senovės sakmėse minimi dangčiadengiai ąžuolai.
3. Miestą puošė dangčiadengiai bokštai.
Sinonimai: debesėlis, debesų siekiantis, aukštybė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.