daiktadėtis

Daiktadėtis – tai kalbos dalis, nurodanti daiktą, vietą, reiškinį ar veikėją, bet nevardijanti jo konkretaus pavadinimo. Ji atlieka įvardžio funkciją, tik išlaiko daiktavardžio linksniavimą.

Pavyzdžiai:
- Kas atėjo? – Vienas atėjo. (vietoj konkretaus vardo)
- Ką matei? – Kažką keisto.
- Su kuo kalbėjai? – Su kitu.
- Čia yra tam tikra problema.

Trumpai: Daiktadėtis – nevardija, tik nurodo (pvz., kažkas, vienas, kitas, tam tikras).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'daiktadetis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Daiktadėtis – tai kalbos dalis, nurodanti daiktą, vietą, reiškinį ar veikėją, bet nevardijanti jo konkretaus pavadinimo. Ji atlieka įvardžio funkciją, tik išlaiko daiktavardžio linksniavimą. Pavyzdžiai: - Kas atėjo? – Vienas atėjo. (vietoj konkretaus vardo) - Ką matei? – Kažką keisto. - Su kuo kalbėjai? – Su kitu. - Čia yra tam tikra problema. Trumpai: Daiktadėtis – nevardija, tik nurodo (pvz., kažkas, vienas, kitas, tam tikras).