dadurti

.
dùrti, -ia, dū́rė

1. smeigti, besti, verti: Dùrk adatą į kamuolį. Tas žmogžudys jai prisitaikęs dūrė peiliu. Dùrk žuvį su žiuberklu. Dumpiuotas dalgis kvalduojas durant į žemę. | Tas jautis dùria (badosi) , neik arti. Jautį durantį turėjo: švilpt švilpt ir susvaidė piemenis ant žago. Liko kai šuva nosį dùrtas (nieko nepešė) . Veiza – kaip durte dura. Kuo turu, tuo durù. Veršis karvės neduria. Du duria, du moja, duriama boba putoja.
durtinaĩ. Durk durtinaĩ, nepjauk po gerklės. O koja skausta didžiai: kai durtinaĩ duria, kai gyvas čia yr kas. Liuobu dursiuos ant mieto iš skausmo – nėko nepadeda. Dar pašalas neišejo – duras tekiniai lig pašalo su sunkiu vežimu važiuojant. pjauti, skersti: Ar stačią dū́rėt, ar pavertėt [kiaulę] ? Žąsį dùrti, padurti. badyti, žeisti, drėksti: Dagiliai rankas labai dùria. Nusiskusk barzdą, jau dùria. | Kai blusų yr, tada drobiniai marškiniai nebe teip dùria.

2. šildyti, kaitinti, spiginti: Saulė duria savo kaitriais spinduliais dirvožemį. Tą dieną saulutė jau dūrė į sprandą. | Saulė duria akis (negalima į saulę žiūrėti) .

3. kasti, kastuvu imti iš žemės: Važiuosiam į pelkę velėnų dùrti. Dviejau geriau dùrti. Kitą kartą dū́rė tą pelkę.

4. diegti, smelkti, skaudėti: Man dieglys duria po krūtine. Pirštus, panages dur (skauda nuo šalčio) .

5. segti, siūti, megzti, jungti: Pasiūta, tiktai rankovės dùrt. Siuvo saulė marškinaičius, dū́rė mėnuo rankovaites. Ylakių medinė bažnyčia yr du kartu durta – iš pryšakio ir iš užpakalio.

6. remti, duoti, šelpti: Ar dùrdavo tau kiek iš namų mokantis?

7. ribotis, siektis, prieiti: Mūs laukai dùrias. Akmenė su ta upe dū́rės. Miežių ežeras dùras į Kamanas. Vienas šniūro galas dùrias su Paliūnėm, kitas su Rubikiais. Sekluotis. Žeimenon dùrias. Gudai duriasi su lietuviais. derintis: Sausio mėnuo durias su liepos mėnesiu.

8. rastis, patekti, dėtis: Kažin kur iki šiol jis dūrėsi? Kažin kur reiks dùrtis, kai čia darbą baigsim?

9. bėgti, vykti, smukti, dumti: Dùrk tiesiog par aną krūmą. Kai dū́riau per langą, tai tiek mane matė. Ka dū́rė jis per laukus – tiek jį matei. Jons dūrė ko greičiau namon. Kiškis dūrė į eglyną. Kur dū́ręs, kur trūkęs kapt už bobos bambos. Dùrkis ant vieškelio, ir išeisi į tą trobalelę. | Bet tvanui užėjus, srovė dūrės ant tos trobos.

10. judinti, skliaudyti: Arklys dura ausimis į tą pusę miške, kur žmogaus kvapas.

11. gauti, pešti, laimėti: Ejau grybauti, bet nieko nedū́riaus.
ãkį dùrti

1. arti būti: Dùria ãkį, ir nematai.

2. nepatikti, būti nepatenkintam: Jai jau dùria ãkį, kad ta bagota.

3. traukti dėmesį: Obuoliai sode vaikus vilioja, akį duria.
ãkys dùriasi (į ką) pamato, pastebi: Į kurį akys dūrės, tą ir paėmė paršelį.
į akìs dùrti

1. teisybę sakyti: Jis ką žino, visa į akìs dùria. Durù į akìs – tu liežuvneša! Jis negal žodį pakęsti, tas dur jam į akis.

2. traukti dėmesį: Čia ta tvarka stačiai durte duria į akis keleiviui.
į akìs dùrtis patraukti dėmesį: Išgrobėm, kas į akìs dū́rės, o kits kas sudegė.
į gálvą dùrti kilti minčiai, dingtelėti: Galvõn dū́rė, kad labai didelis žmogus. Man mintis į gálvą dū́rė: o kap mūs giminės, kap jie gyvena?
kriùpį dùrti.
[į] nósį dùrti

1. pakvipti: Į nosį dūrė aštrus kvapas, primenantis rūkytus lašinius. Kvapas jai nosį dūrė.

2. būti gerai matomam: Kirvis į nósį dùria, kirvio nemato.

3. dingtelėti: Tik man dūrė į nosį, ka tai atlyginimas ponams už jų darbus.

4. knietėti, norėti pasakyti: Kai visi pradėjo šnekėti, tai ir man nósį dùria.
nors [pirštù į] ãkį dùrk. Tep tamsu, nors pirštu į ãkį dùrk. Nors į akį durk, nieko nematyti. Taip tamsu, nors ãkį dùrk.
pirštù į ãkį dùriamas tamsus: Naktis – pirštù į ãkį duramà.
šìrdį dùrti nujausti (ką bloga): Man šìrdį dùra, kad ans mirs.
vilkù dùriamas; . tinginys: Tu vilkù dùriamas esi, t. y. tinginys kaip vilkas.
antdùrti, añtduria, antdū́rė. uždurti, užbesti: Kvailys pradėjo kasti, ir antdūrė kažin ką (kas).
apdùrti, àpduria, apdū́rė.

1. apsibedžioti, apsismaigstyti: Kartis apsidūrė ir džiovinos, ugnį sukūrę.

2. badant rasti: Apdūriau žemėj piningus.

3. prisiūti (iš apačios), pridurti: Apdurti marškiniai.
atidùrti, atìduria, atidū́rė;

1. duriant atbukinti: Atidū́riau galą ylos, ir jau neblenda. sutrenkti bakstelėjus: Pirštą labai atidū́riau. Bevalydama grindis, ji į stalo koją atsidū́rė nykštį.

2. užbesti, užkabinti atgal: Maišus siūk atàduriant, kad būt stipriau.

3. atsimušti, atsitrenkti, atsibesti: Žuvė atplauka ir atsìdura į kraštą. Kuršinės pavažos yr išlenktos, aukštos – jei atsidurtų, nelūžtų. Kur tik lopeta duri, vis į kerą atsiduri. Eržils puolė į šakę ir, kaip šakės ražiai jam į krūtinę atsidūrė, jis stabterėjo.

4. atkišti: Eini, tai eik tiesiai, neatdùrk šikinės.

5. įtekėti, susisiekti: Šerkšnė stačiai į Ventą atsìdura.

6. atlyginti: Ar jau atidūrei skolą? | Atidū́rė Dievas kaip su žiburiu į akį.

7. atkirsti, atrėžti: Anas jam padūrė (priekaištą padarė), ė tas jam kai atadū́rė, tai ir nebeturi ko sakyt.

8. atsirasti, patekti: Tik geležinkelį pervažiavom ir pačioj ugny atsidū́rėm. Anos svieto pakrašty atsidùrta. Ta boba atsidū́rė net už Vilniaus. Atsidūriau vienas margame pasaulyje. Gerą kaimyną įvertinsi, bėdoj atsidūręs. Jei dar kokią savaitę taip padžiovins, tai ūkininkai atsidurs be duonos. Atsidursi, kur pipirai auga. Atsidū́rė tarp kūjo ir priekalo.
pirštù atidùrti atlyginti: Atadū́rė ir jam Dievas pirštu.
dadùrti, dàduria, dadū́rė.

1. duriant pribaigti, paskersti: Viena [kiaulė] žiemą pastipo, kitą pavasarį dadū́rėm (pradėjusią sirgti paskerdėme) .

2. pridurti, prisiūti: Siuvau marškinėlius pakulinio auto ir dadūriau rankovėles iš nešioto auto.

3. paremti, pridėti, duoti: Nėkas nė rublio nedadū́rė, nepadėjo. Dàduriant bulbų, blynų, tai duonos gal gana bus lig rugiapjūčiui. Dagi dasidūrėm iš šono – uždirbta gi buvo rugių.
įdùrti, į̃duria, įdū́rė

1. įbesti, įsmeigti: Įdùrk su adata. Neįdùrk man piršto. Pentinais įduriu (paraginu) arklį. Įdū́rė kaip su adata. Ir įdūrė kaip su yla. Įdūrė į žemę šakelę. Įdūręs žambį, atskubėjo prie motinos. Mama įdūrusi karvės mietą į pelkę – negaliu išlupti. Aš įdursu (pririšiu už mieto) karvę ir pareisu numie. Mietą įdūrę. pradėjom gyventi – nei stogelio, nei žiogrelio. Įdū́riau su tuo pagalėliu virvelę į paltį. | Kap nosį įduri į kupetą, kvapas toks pasidaro. Peluzė stypsojo it įdurtas, veizėdamos į dailius gyvolaičius. Aš į koją įsidū́riau. Neįsidùrk piršto šakaliu. įgelti: Bitė į lūpą įdū́rė. Žodžiais įžeidžiu, įduriu.

2. nukreipti, nusukti (ppr. akis, galvą): Ėjo akis įdūręs į žemę. Tylėjo it negyvi, akis į stalą įdūrusys. Akis įdū́ręs veizėjau, o nėko nemačiau. Eina galvą įdūręs į žemę. Kojas į pat lubas įdūręs knarkė. Ko įsidūrei (įsižiūrėjai) palubin, ar ką nematyta pamatei? Įsidūriau į sieną ir tyliu, gėda nesitverdama. Davatka eita nosį įdūrusis.

3. įsiūti, įdėti, prisiūti: Čia perkelio neįdùrsi – netinka. Martelė įdū́rė rankoveles. Suknutė buvo par trumpa, tai par vidurį diržą įsidū́riau.

4. įsiterpti: Į tą girią įsìduria galas pelkės.

5. sekti, važiuoti iš arti, iš paskos: Įdūręs važiuoj paskui.
gálvą įdùrti į príegalvį atsigulti miegoti: Šmakšt į priegalvius galvas įdūrėm ir užmigom.
šìrdį įdùrti įskaudinti: Įdūrė jam širdį vienos kūmos žodžiai.
išdùrti, ìšduria, išdū́rė

1. išbesti, išbadyti, išmušti, persmeigti: Su yla išdùrk skylę. Vaikas išdū́rė langą. Akį peiliu, ragu išdùrti. Jie ne pjovė, jie durte išdū́rė. Išdurti indai. Su peiliu išdūrė par širdį, ir mirė. Išdur̃s kelis dygsnelius, ir įkiša adatą siuvinin. Akis išsidursi belandžiodamas po šiaudus.

2. iškasti: Anie negalėjo pabengti, papunis išdū́rė. Velėną išdùrti. Liūbėjom velėnų išsidùrties.

3. durti be perstojimo, išdiegti: Man vakar visą dieną šoną išdū́rė.

4. išvykti, išmauti: Įsėdusi į traukinį, išdū́rė į Šiaulius.

5. išvogti: Bernas tą žiedą jam iš delmono išdūręs.
nórs ãkį išdùrk. Tamsumėlis – nors akį išdurk.
nudùrti, nùduria, nudū́rė

1. nusmeigti, nubesti, nubadyti: Nudū́rė atgal knatą (su vinimi nuvarė žemyn) . Nudùrk (numušk) ir ma [n] kokį obuolį. Ponas paėmė lazdą, nudū́rė lizdą. Nudū́rė, numušė pelėdą visi paukšteliai. Jis nudūrė (parodė) pirštu. Paėmęs iš po prieklėčio kokią gniūtelę, nusidurk (nusimušk) obuolių. iki kurios vietos ką duriant (pjaunant, raunant) nusivaryti: Greit lig krūmeliais nudùrsme.

2. nužudyti smeigiant (kuo): Ana su mariu peiliu nudur̃s paršą, kad nežvigterės. Nudursiu kaip krupį su šake. Meškos nenudùrsi su smilga. Kad ne klojimo durys, būčiau kiškį nudūręs. Nudurtas atgyja, nenudurtas neatgyja. Nusidū́riau paršiuką – ir turiu šviežienos. Iš to išgąsčio kaip tik jis lėkė, ant kopūsto koto nusidūrė ir pasibaigė. Pykomės, pagaliais kone nusidū́rėva. Nusidùrk tu eglės šaka, ne manimi, t. y. nusiverk, aš nenoriu šokti.

3. nukreipti žemyn, nuleisti (akis, galvą, nosį): Nusigandęs nudū́rė akis į žemę ir tylėjo. Eina galvą nudū́ręs. Akis nudūręs į žemę dūrina, eina, sėdi. Vaikas laiko galvą nudūręs. Valandomis akis nudūręs dūmojo.

4. persmelkti: Ka nudū́rė par širdį.

5. išsiversti, pramisti: Tik bulvėm mes šįmet nusidū́rėm, rugių maža prikūlėm.

6. pelnyti, laimėti: Ne kažno ką jis ir tenai nusìduria.

7. iškasti: Velėną nudùrti.

8. susitikti: Nusdū́rė meška vilką ir klausia.

9. nubėgti, nudumti: Kas ten nudū́rė per rugius? Velnias, pametęs Jokūbutį, nudūrė į pragarą. Kiškis nusdū́rė (greit pasislėpė) nuo šunies žirniuose.
nósį nudùrti nusiminti, nutilti: Kas čia pasidarė, kad tep nósį nudū́rei?
nósimi nudùrti tiesiog susidurti, užeiti: Ką nósia nudū́rė, tą rado.
padùrti, pàduria, padū́rė

1. su aštriu daiktu pasmeigti, perverti, įsidurti: Koją padū́riau, dabar negaliu eiti. Pirštą padū́riau. Ant ką padū́rei ranką? | Šuo pribėgs, su nose padur̃s (bakstelės), bet nekanda. Kaip dagį padūrė su tokia savo kalba. Bulvės valgomos pasiduriant ant šakutės. Vaikščiojau basas po rugieną ir pasdū́riau koją. Kaip bėgau par mišką, pasidū́riau kišką. duriant pastumti: Kai pirščiuku pàduri, geriau siūti. Karvė padū́rė kitą, ir nulaužė tai koją.

2. papjauti duriant, paskersti: Padùrk paršelį. Jis moka gerai kiaulę padùrti. Manau vieną [kiaulę] pasidurti, kitą parduoti.

3. kiek padiegti, pasmelkti: Šoną pàduria kiek ir vėl praeina.

4. pridurti, prisiūti, pailginti (drabužį): Augimas mergaitės: tik padū́riau suknelę, ir vėl striuka! Kelnes padū́rė iš viršaus.

5. paremti: Dabar jau namam po kiek pàduria.

6. prikišti, priminti: Anas ir padū́rė jam akysna, kokis anas yra. Kad tik susipyks senė su marčia, tai tuoj jai pàduria brolį (primena, kad jos brolis buvo apsivogęs) . Visi jam pàduria tinginį. Tik koją inkeliu, o tu ir pàduri mano nesveikatą.

7. pasitaikyti, atsitikti: Kad jau nepasdū́rus šitos vestuvės, gal būt ir užtekę.

8. susitikti, susidurti: Pasdū́rėm mes Pagojėn.

9. pavogti: Dabok, kad tas ubagas ką nepadurtų. Ar tik ne jie tavo arklį padū́rė?
į padùs padùrti išsigąsti: Kai nugirdau, ką jie ten tariasi, tai padū́rė į padùs ir man.
pardùrti, par̃duria, pardū́rė. tiesiai, greitai pareiti, parsmukti: Pro kūlio torą (tvorą) kaip durte pardū́riau į savo namus.
pérdurti. persmeigti, perbesti: Jis kiaurai párdūrė rupūžę su mietu. Karvė avį ragais pérdūrė. Išvys tą, kurį pérdūrė. Pérsidūriau pirštą.
piedùrti, piẽduria, piedū́rė.

1. prismeigti, pridurti: Pie to kriogio (lentos) piẽduram kuodelį i verpam. Venteruką piedura su ailuku (kuoleliu) .

2. atsiminti: Negaliu piedùrti, kiek ans metų buvo.
pradùrti, pràduria, pradū́rė.

1. prabesti, persmeigti: Su adata pradū́riau sopulį, kad almenys, taniai išvarvėtų. Langą kai yla pradū́rė [kulka]. Pupelė augo augo, užaugo lig lovai ir pradūrė lovą. Vienas iž žalnierių ragotine šoną jo pradū́rė. Pradū́rei (pravirkdei) tą rėksnį, dabar jau rėks per visą dieną. Auksinė yla ir dangų praduria. Ji prasidurdavo lape skylutę ir žiūrėdavo pro ją į saulę. Kol pavasarį prasìdura ledas, užtvinsta upalis.

2. paskersti: Papenėsme bent kiek ir pradùrsme šitą paršioką.

3. prasilenkti: Brauktinai beprasidū́rėv su savo vežimais, vos nesukliuvov.
pridùrti, prìduria, pridū́rė

1. prismeigti, pribesti: Su peiliu pridūręs ir nuskutęs lydeką. Pridū́riau lazdą į duobę. ir palikau kiaulavaris. Nereik užmiršti tokims medžiams mietą pridurti. | Lyg didžiuodamasis žiūri Vilius į prie savo krūtinės pridurtas mirtų šakeles. Kaimyne, duok čiulpiką prisidurti (užsidegti papirosą) . pririšti įsmeigiant kuolą: Kaip rytmetį karvę pridū́riau, i tebėr. įremti: Prydùrsi galvą pry sienos ir gali miegoti.

2. duriant pailginti, prisiūti: Pridùrk vadžias, per striukos. Ta tavo rankovė pridurta nei šiaip, nei teip. Aš nenešiosiu pridurtų marškinių. Prisidùrk botagą ir smarkiau arklius varyk. Buvo tokie striuki marškinpalaikiai, tai ėmus pridurkus prisidū́rė. pridėti, prijungti: Prie šaknies yra pridurta priesaga. Su saule nepareisiu, reiks nakties pridùrti. | Patarlę, kalboje tebesančią, tvirtindamas senovės raštą, pridūriau. Šiemet dobilų daugiau prisidūrė (priaugo) . Prisidū́riau tuos skatikėlius ir pirkau kiaulę. Vienas svetimas vaikas prisìdura – trobo [je] veselia. Pagaliau dar prisidūrė naujas vargas ir rūpestis. Mėsa skalsiau, kai yr pieniško prisidùrt. Su savais per rugiapjūtę neapseisim, reiks ir svetimo prisidùrt (pasisamdyti) . | Man i senatvė, i ne senatvė prisìdura (viskas susideda), dėl to i nėr sylos. papildomai pasakyti: Neiškentęs tiesiog akyse pridū́riau. Pridursiu, kad jis nėra nei milžinas, nei neišaugala.

3. paremti, sušelpti, padėti: Kad trūks pinigų, rašyk, pridùrsiu. Ka tau niekas nepridur̃s, kaip tu jį. pastatysi. Negali pinigais, tai nors duona pridùrk. Dabar jau vaikai prìduria. Gyvena gerų žmonių prìduriamas. Jis man. ir duonos pridūrė, ir reikale padėjo. Aš pridursiu, ko tau trūks. Vienas kitam prisìduria, ir gyvena.

4. ribotis, susisiekti, prieiti: Pieva prìdur' prie girios. Jūra prisìdura pry Palangos. Daubėnų soda prisìdura pry Lazdininkų sodos.

5. eiti, važiuoti, sekti iš paskos: Eina pridū́ręs čia – apsidirbs ir be tavę. Pralenkim, eisme čia visą kelią pridū́rę! Arklio valdyti nereikia – jis ir pats kinksi, pirmutinį vežimą pridūręs. Baisios šmėklos pridūrusios paskui ją sekė. Bėda bėdai prìdur'.

6. reikėti, lemti: Jau pridùrta jam mirti, o jis dar pinigais rūpinas. Jau roputes kaupt pridùrta, antai greit juk žydės.
pirštùs pridùrti prisidėti, dalyvauti: Nepridū́rei savo pir̃štų – ir nieko neišeina.
[su] pirštù prìduriamas. labai arti esantis.
pirštù priduriamaĩ netrukus, greit: Pirštù priduramaĩ i karvė ves, bado nebebūs.
sudùrti, sùduria, sudū́rė

1. subesti, susmeigti: Mietus į žemę sudùrk. Sudursiam dalgius ir sumausiam kepures. Visi trys sudūrė peilius į žemę. | Atsirado vienas drąsus, puolė ir sudūrė visą šakę į tą baisybę. Sùdura (nusiavęs numeta) by kame kelnes ir paliekta. subadyti: Sudurtas keliomis ragotinėmis išguro. suduoti, sukirsti (kuo aštriu): Žirgą pentinais sudūręs, Vytenis metės ant mečeivių. sutrenkti: Kaip šokau, ir sudūriau koją. Tamsoj sudū́riau pirštą, net sutino per sąnarį. Netikėtai lendant susidū́rė pirštas. Nešok nuo taip aukštai: susidursi kojas!

2. sujungti, sudėti: Per visą [triobą] neišeis, reiks sudùrt lentos. Sudùrk dvi kartis, ir išeis per šniūrą (rėžį) . Stalas sudùrtas buvo nuo lango ligi durų. Pridūriniai [žodžiai] (composita) iš dviejų žodžių sudurti. suremti: Katros mergaitės [miegodavo] galvas sudū́rę, kasas susiūdavau. Anie neatsigulė keip kiti, o sudūrė kojas į krūvą. Nesudūrei su Dievu pirštais (nežinia, kas bus) . Čia sveikas žmogus, čia jau nebėr: matai, su Dievu kojų nesudū́rei. Pečiais susdū́rę, rankom suskabinę vienas kitą kiloja.

3. sunkiai užtekti, išsiversti. Mes šiemet duoną kap tik sùduriam. Kada kada, o dabar su tais pinigais visai negali sudùrt. Sudur̃s pieną su pienu (viena karvė užtruks, kita turės) . Jeigu aš keturias kiaules pasipjaučiau, tai gal sudùrčiau mėsą su mėsa. Kur žmonės alky grūdinos, skausme, su derlium derliaus niekad nesudūrė. sunkiai uždirbti, sudėti: Simukas ne sykį, sudūręs pinigų kiek, norėjo grąžinti.

4. susisiekti, sueiti, susikirsti: Ties ta vieta susìduria mūsų žemės. Trys dryžiai eina par krūtinę i par rankoves i susìduria į krūvą. Šaltuona susìduria su Šlyna. Mūsų laukai susidur. Galilėjos žemė su. žydų žeme susidūrė, alba greta buvo. Vilniui kilti daug padeda ir geležinkeliai, kurių čia daug susiduria.

5. susitikti, susieiti: Susidū́rėm tokį žmogų seną – skraba, tarška, nebepaeina. Duryse susidūriau su svečiu. Susdū́rė vilką. Mudu susidū́rėm pas gydytojį. Bėgo kiškis nuog balos ir susdūrė aveles. Ant laiptų ji kaktomuša susiduria su Petru. Akis akin susdū́rėm an miesto. Mudviejų su Salomėja keliai vėl susidūrė. | Jųdviejų akys susidūrė.
gãlą su galù sudùrti užtekti sunkiai verčiantis: Sunkiai gyvena – gãlą su galù nesùduria. Ot stumiuos taip, gãlą su galeliù sudurdamas.
gãlas su galaĩs nesusìduria. neužtenka, sunkiai verčiantis.
galų̃ gãlo mazgų̃ mãzgo nesudùrti nusigyventi, sunkiai verstis: Kai daug važinėjies, tai galų̃ gãlo mazgų̃ mãzgo nesùduri.
uždùrti, ùžduria, uždū́rė

1. užsmeigti, užbesti: Uždū́rė iešmą, kad išaušus galėtų piningus išsikasti. Aždū́riau su lopeta, nukėliau velėną. Liuob uždùrs (padarys ženklą) žvakę ir užduos darbą.

2. nudurti, paskersti: Rytoj tą paršą reiks uždùrti. Biskį pakamžlysiu (papenėsiu), užsidùrsiu, tai vis bus kąsnelis, vis bus spirgutis.

3. duriant rasti, užtikti: Vyrai su lomu po ąžuolo uždū́rė senų piningų katilą. Vokyčiai davės po šieną ir uždū́rė pakavotus lašinius. Da pašalas užsìduria (bedant su kastuvu pasiekiamas) .

4. užbesti atgal: Uždùrdamas siūk siūlę. Uždùrdamos siūk (ne paveriamai), ir būs gerai.

5. kaktomušomis susitikti: Užsidū́riau ant žmogaus nosis nosin. Patamsėj užsidūriau ant žmogaus. An vilko užsidū́riau. | Kad užsidurč [ia],
tai ir aš pirkč [ia]. pakliūti: Padaręs vieną kitą lankstą, užsidūrė ant tako. Šaunus buvo vyras, ale ne ant blogesnės ir bobos užsidūrė.

6. užbėgti (už ko), užsmukti: O kai močia jį užkūrė, jis už pečiaus užsidūrė.

7. iš arti sekti, važiuoti iš paskos: Ko dar tu čia uždūręs ant manęs, negali atsitraukt toliau. Gal nemato, kad tep uždūręs žiūri. O čia žydas užsidūręs an jūs (važiuoja paskui jus) .

8. užimti: Gėda užduria jam žadą.

9. užsipulti: Ko tu ant jo užsidūrei?
nósį uždùrti įsikneibti, atsidėti: Nosį uždūrus žiūrės, kap ji tę verda. Snaudžia an bliūdo uždū́ręs nósį. Pardien išsekioja uždū́rus nósį.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'dadurti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis