„Čiukis“ – šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, nemalonų kvapą, dažniausiai susijusį su puvimu, prakaitu, užsitęsusiu nemalonia ora.
Pavyzdžiai:
1. Po lietaus iš griovio kyla šlapio durpių čiukis.
2. Atidarę šaldytuvą pajutau kūdikio čiukį.
3. Kambarys buvo užsidaręs – stovėjo duslus čiukis.
Trumpai: tai nemalonus, dažnai prastas kvapas, paprastai iš esančių ar pūvančių medžiagų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.