„Cielažemis“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškia dangų arba dangų ir žemę kartu (sudarytas iš šaknų: „cielas“ – dangus, „žemė“ – žemė).
Pavyzdžiai:
1. Cielažemis apėmė viską, kas matoma. (t. y. dangus ir žemė)
2. Senovės sakmėse cielažemis buvo gyvas pasaulis.
3. Po audros cielažemis atrodė nušvietęs ir tyras.
Pastaba: Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar senuosiuose tekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.