„Cibantas“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis „šventas, dieviškas, nepaliestas, tyras“. Dažniausiai vartojamas kalbant apie gamtos vietas, objektus ar būsenas, kurios laikomos sakrališkai svarbiomis, pavyzdžiui, senovės lietuvių tikėjime.
Pavyzdžiai:
1. Ši giraitė yra cibanta – čia senovėje buvo garbinami dievai.
2. Cibantas akmuo, ant kurio, pasak padavimo, pailsėdavo dievai.
3. Po audros oras atrodė cibantas ir gaivus.
Trumpai: Cibantas – šventas, dieviškas, tyrus (dažniausiai apie gamtą ar sakralias vietas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.