Chaldėjai – senovės semitų tauta, gyvenusi pietų Babilonijoje (dab. Pietų Irakas). Vėliau terminas ėmė reikšti ir babiloniečius apskritai, ypač astronomus/astrologus.
Pagrindinės reikšmės:
1. Etninė grupė – kalba priklausė semitų šeimai, valdė Babiloniją VII–VI a. pr. Kr.
2. Astrologai/žyniai – dėl Babilonijos astronomijos žinių graikų-romėnų pasaulyje „chaldėjais“ vadinti astrologai (pvz., Senovės Romoje).
3. Krikščionių kontekste – terminas vartojamas Biblijoje (pvz., Danieliaus knygoje) ir kai kurios Rytų katalikų bažnyčios save vadina chaldėjais (pvz., Chaldėjų katalikų bažnyčia).
Pavyzdžiai:
- Istorinis: „Chaldėjų dinastija valdė Naujosios Babilonijos karalystę (karalius Nabuchodonosoras II).“
- Astrologija: „Senovės Romoje chaldėjų pranašystos buvo populiarios tarp didikų.“
- Religinis: „Chaldėjų katalikų bažnyčia – viena iš Rytų katalikų bažnyčių, kilusi iš Mesopotamijos.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.