Bulbėti – šnek. kalbėti nemažai ir be daug prasmės, plepėti, tarškinti.
Pavyzdžiai:
1. Seniai tik susitinka, ir jau visą vakarą bulbėja prie kavos.
2. Nustok bulbėti tuščius žodžius – laikas veikti.
3. Kaimynės vėl bulbėja prie tvoros apie visus ir nieką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.