bujojimas

Bujojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis gausų dauginimąsi, veisimąsi, plitimą (dažniausiai apie augalus, gyvūnus, taip pat perkeltine prasme – idėjas, problemas).

Pavyzdžiai:
1. Pavasarį prasideda bujojimas pievose – žolės auga, gausu gėlių.
2. Vabzdžių bujojimas šiltuoju metų laiku kelia rūpesčių.
3. Socialiniuose tinkluose bujojama netikrų naujienų.
4. Senovės miškuose bujojo mitinės būtybės.

Trumpai: dažniausiai vartojama apie gausų natūralų dauginimąsi ar plitimą, kartais su neigiama atspalvio prasme.

Įrašas
Paaiškinimas	Bujojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis gausų dauginimąsi, veisimąsi, plitimą (dažniausiai apie augalus, gyvūnus, taip pat perkeltine prasme – idėjas, problemas). Pavyzdžiai: 1. Pavasarį prasideda bujojimas pievose – žolės auga, gausu gėlių. 2. Vabzdžių bujojimas šiltuoju metų laiku kelia rūpesčių. 3. Socialiniuose tinkluose bujojama netikrų naujienų. 4. Senovės miškuose bujojo mitinės būtybės. Trumpai: dažniausiai vartojama apie gausų natūralų dauginimąsi ar plitimą, kartais su neigiama atspalvio prasme.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.