„Buguris“ (arba „buguriai“) – tai lietuviškas žodis, reiškiantis nelygumus, gūbrius, iškilimus žemės paviršiuje (pvz., kalvotas vietovėje, dirvos krūvelės, netolygumai).
Pavyzdžiai:
1. Gamtos kontekste: „Pieva pilna bugurių, sunku važiuoti vežimu.“
2. Perkeltine prasme: „Gyvenimas kartais būna pilnas bugurių“ (t. y. sunkumų, kliūčių).
3. Žemės ūkyje: „Arimas paliko bugurius lauke.“
Trumpai: Tai nelygūs paviršiai arba perkeltine prasme – gyvenimo kliūtys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.