Budrybė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą, neįspūdingą, paprastą trobelę ar namelį, dažnai su neigiamu atspalviu (apleista, prasta būklė).
Pavyzdžiai:
1. Už miško stovėjo viena seną budrybė.
2. Gyveno toje budrybėje kaip išsigelbėjęs.
3. Ką gi gali iš tikėti ta suirusi budrybė?
Sinonimai: lūšnelė, trobelė, namelis, lūšna.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.